Pasaulinės medijų platformos keičia Europos audiovizualinę rinką, tačiau kartu didėja spaudimas vietiniams transliuotojams ir retransliuotojams. Kaip suderinti skirtingų rinkos dalyvių interesus ir užtikrinti, kad skaitmeninės rinkos plėtra nesilpnintų nacionalinės žiniasklaidos?

Šie ir kiti klausimai aptarti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) susitikime su didžiųjų pasaulio medijų bendrovių – „Amazon“, „Netflix“, „Skydance“, „NBCUniversal“, „The Walt Disney Company“, „Sony Pictures“ – ir tarptautinės kino bei televizijos industrijos asociacijos „Motion Picture Association“ (MPA) atstovais. Susitikime LRTK atstovavo Komisijos pirmininkas Mantas Martišius ir Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas.

Globalių platformų augimas – iššūkis vietinei žiniasklaidai

Diskusijoje daug dėmesio skirta Europos audiovizualinės žiniasklaidos rinkos pokyčiams. Pasaulinės platformos vis aktyviau konkuruoja su nacionaliniais transliuotojais dėl auditorijos ir pajamų, tačiau jų veiklos mastas, finansinės galimybės ir reguliavimo sąlygos skiriasi.

LRTK atstovai pabrėžė, kad svarbu užtikrinti vietinės žiniasklaidos rinkos gyvybingumą, sąžiningas veiklos sąlygas ir paslaugų įvairovę. Tai nereiškia siekio riboti pasaulinių bendrovių veiklą. Priešingai, būtina kartu su jomis ieškoti sprendimų, kurie leistų derinti tarptautinių rinkos dalyvių interesus, užtikrintų gyventojams galimybę naudotis įvairiomis paslaugomis ir kartu sudarytų sąlygas vietiniams transliuotojams bei retransliuotojams išlikti konkurencingiems.

Šis klausimas ypač aktualus keičiantis jaunimo medijų vartojimo įpročiams. Jaunesnės auditorijos vis dažniau renkasi skaitmenines platformas, o nacionaliniams transliuotojams tenka konkuruoti su pasauliniais rinkos dalyviais, turinčiais gerokai didesnes galimybes investuoti į turinį ir technologijas. Todėl svarbu įvertinti, ar Europos reguliavimo sistema pakankamai prisitaikiusi prie pasikeitusios rinkos.

Dezinformacija, Rusijos infrastruktūra ir platformų atsakomybė

Kita svarbi susitikimo tema buvo dezinformacijos sklaida ir didžiųjų skaitmeninių platformų atsakomybė už jų paslaugomis platinamą turinį. Aptarta, kaip užtikrinti veiksmingesnį reagavimą į dezinformaciją, kai jos sklaida peržengia nacionalinių valstybių ribas, o didelę informacijos sklaidos dalį kontroliuoja tarptautinės platformos.

LRTK atstovai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos vaidmenį internetinio piratavimo ekosistemoje. Rusijoje veikiantys prieglobos paslaugų teikėjai sudaro technines sąlygas platinti Vakarų bendrovių audiovizualinį turinį pažeidžiant autorių teises. Po sankcijų įvedimo Rusijos požiūris į Vakarų valstybių intelektinės nuosavybės apsaugą tapo dar didesniu iššūkiu teisėtiems turinio kūrėjams ir platintojams.

Vienas konkrečių pavyzdžių – LRTK nustatytas „filmai.in“ ryšys su Rusijoje įsteigtos bendrovės „JSC IOT“ prieglobos infrastruktūra. Komisija yra atkreipusi dėmesį, kad naudojantis tokia infrastruktūra vartotojų asmens ir mokėjimo duomenys gali patekti Rusijos jurisdikcijoje veikiantiems subjektams. Tai kelia ne tik autorių teisių apsaugos, bet ir duomenų bei informacinio saugumo klausimų.

Aptartos ir piratavimo sąsajos su dezinformacija. Nors tai skirtingo pobūdžio reiškiniai, jų sklaidai gali būti naudojama ta pati interneto infrastruktūra, o neteisėto turinio platinimo kanalai gali kelti platesnių informacinio saugumo grėsmių. Todėl svarbu vertinti ne tik patį turinį, bet ir sąlygas, kurios leidžia jam pasiekti auditoriją.

Atskiras dėmesys skirtas interneto prieglobos (hosting) paslaugų teikėjų atsakomybei pagal ES Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA). Nors reglamentas nustato tarpininkavimo paslaugų teikėjų pareigas, praktikoje išlieka klausimų, kaip užtikrinti veiksmingą reagavimą į pažeidimus, kai neteisėtam turiniui platinti naudojama skirtingose valstybėse veikianti infrastruktūra.

LRTK patirtis rodo, kad atsakomybės klausimas gali kilti ne tik tiesioginiams neteisėto turinio platintojams. 2025 m. Komisija skyrė 10 tūkst. eurų baudą bendrovei „Melbikomas“, pakartotinai sudariusiai technines sąlygas internetu pasiekti Europos Sąjungos sankcionuotas Rusijos televizijos programas. Šis atvejis atskleidžia, kodėl svarbu vertinti ir interneto infrastruktūros paslaugų teikėjų vaidmenį užtikrinant sankcijų laikymąsi.

Lietuvos kovos su piratavimu patirtis domina pasaulines bendroves

Viena aktyviausiai aptartų susitikimo temų buvo internetinis piratavimas. Tarptautinių medijų bendrovių atstovai ypač domėjosi Lietuvoje taikomomis priemonėmis ir praktiniais jų rezultatais.

LRTK sukaupta patirtis jau sulaukia tarptautinio dėmesio. 2026 m. Komisijos kovos su piratavimu modelis pristatytas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) ekspertams, o Lietuvos taikomus sprendimus nagrinėjo ir tarptautinė specializuota žiniasklaida.

Andrius Katinas pristatė Lietuvoje taikomą sistemą, apimančią interneto svetainių ir IP adresų blokavimą, atvirųjų šaltinių žvalgybą (OSINT) bei finansines poveikio priemones.

Vienas svarbiausių šios sistemos privalumų – galimybė LRTK iniciatyva blokuoti jau uždraustų piratinių svetainių veidrodines kopijas, nelaukiant naujo teisių turėtojo prašymo ar atskiro teismo leidimo dėl kopijos. Tai leidžia operatyviau reaguoti į bandymus tęsti neteisėtą veiklą pakeitus interneto adresą.

Kitas konkretus pavyzdys – neseniai pasiektas rezultatas bendradarbiaujant su tarptautine mokėjimų platforma „PayPal“. LRTK nustačius svetainėje „filmai.in“ taikytą atsiskaitymo už neteisėtą turinį schemą ir kreipusis į „PayPal“, platforma per dvi dienas panaikino galimybę per ją atsiskaityti už filmus. Šis atvejis parodė, kad piratavimą galima riboti ne tik blokuojant svetaines, bet ir nutraukiant neteisėtos veiklos finansavimo kanalus.

Lietuvos patirtis rodo, kad kova su piratavimu turi apimti skirtingas neteisėtos veiklos grandis – nuo turinio platinimo ir techninės infrastruktūros iki atsiskaitymo už nelegalias paslaugas. Būtent toks kompleksinis požiūris ir praktiniai LRTK sprendimai sulaukia tarptautinių partnerių susidomėjimo.

Diskusija atskleidė, kad globalių platformų ir nacionalinių medijų rinkų interesai nebūtinai turi prieštarauti vieni kitiems. Tačiau norint juos suderinti, būtina iš naujo įvertinti konkurencijos sąlygas, platformų atsakomybę ir veiksmingas turinio apsaugos priemones.

Susitikimo dalyviai

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

• Mantas Martišius – LRTK pirmininkas.
• Andrius Katinas – LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas.

Tarptautinių bendrovių ir organizacijų atstovai

1. Philippine Colrat – „Amazon“, Digital & Media EU Policy Manager.
2. Lisa McGuirk – „Skydance“.
3. Emilie Anthonis – Motion Picture Association (MPA), President and Managing Director, EMEA.
4. Peter Matzneller – „Netflix“, Manager, Global Affairs.
5. Johanna Baysse – Motion Picture Association (MPA), Director of EU Affairs.
6. Ana Ukleba – „NBCUniversal“, Manager, Government & Regulatory Affairs.
7. Federica Rampulla – „The Walt Disney Company“, Executive Director, Global Public Policy, EMEA.
8. Vincent Artis – „Sony Pictures Entertainment“.