Daugiau nei 2,3 mln. nukreipimų į LRTK informacines svetaines, šimtai blokuotų domenų, neteisėtos IPTV schemos, VPN naudojimas ir rezonansinis „filmai.in“ atvejis – šios temos dominavo gegužės 28 d. Vilniuje vykusioje Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) konferencijoje–diskusijoje „Autorių teisių apsauga skaitmeninėje erdvėje 2026“.

Į penktą kartą surengtą konferenciją susirinkę teisės, medijų, kibernetinio saugumo ir intelektinės nuosavybės ekspertai diskutavo apie sparčiai besikeičiančias internetinio piratavimo formas, jų poveikį rinkai bei realias rizikas vartotojams.

Konferenciją atidaręs LRTK pirmininkas Mantas Martišius pabrėžė, kad internetinis piratavimas šiandien tampa ne tik autorių teisių, bet ir vartotojų saugumo bei skaitmeninės atsakomybės klausimu.

Vienu ryškiausių konferencijos akcentų tapo „filmai.in“ atvejis. Renginyje pristatyta, kaip veikė neteisėto turinio platformos finansinių atsiskaitymų modeliai, kokie infrastruktūros sprendimai buvo naudojami siekiant apeiti blokavimus ir kaip piratinės svetainės pasitelkia VPN ar tarpininkavimo paslaugas savo veiklai tęsti.

LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas pristatė naujausius piratavimo duomenis Lietuvoje ir Europoje bei LRTK taikomas kovos su neteisėtu turiniu priemones.

Konferencijoje pažymėta, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 1 d. vartotojai į LRTK valdomas informacines svetaines „atstop.rtk.lt“, „stop.rtk.lt“ ir „eustop.rtk.lt“ buvo nukreipti 2 329 902 kartus, o nukreipta daugiau nei 100 tūkst. unikalių vartotojų. Taip pat pristatyti duomenys apie domenų blokavimą: dėl neteisėtos IPTV veiklos blokuoti 647 domenai, dėl autorių teisių pažeidimų – 359 domenai, o dėl ES sankcijų įgyvendinimo – 297 domenai ir 7735 IP adresai.

Renginyje daug dėmesio skirta ne tik technologiniams, bet ir teisiniams kovos su piratavimu aspektams. LRTK Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij apžvelgė administracinės atsakomybės taikymo praktiką pagal Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnį, baudų statistiką bei konkrečius pažeidimų pavyzdžius.

2025 m. dažniausiai skirta nuobauda siekė 140 eurų – tokia bauda paskirta 134 atvejais. Vis dėlto daliai asmenų už neteisėto turinio platinimą komerciniais tikslais skirtos ir 1900 eurų baudos. Apytikslė bendra paskirtų baudų suma sudarė 28 220 eurų.

Konferencijoje akcentuota, kad internetinis piratavimas šiandien nebėra vien neteisėtas filmų atsisiuntimas. Vis dažniau nustatomi atvejai, kai nelegalus turinys platinamas per sudėtingas komercines schemas, naudojant finansinius tarpininkus, reklamos sistemas, IPTV paslaugas ar užsienio infrastruktūrą.

Dalis pranešimų buvo skirta ir vartotojų elgsenai – aptarti dažniausi paaiškinimai, kuriuos pateikia asmenys, sulaukę LRTK tyrimų ar administracinės atsakomybės. Taip pat pristatyta prevencinė veikla, kuria siekiama skatinti atsakingą turinio vartojimą internete.

Konferencijoje dalyvavęs Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) atstovas Žiga Drobnic apžvelgė internetinio piratavimo situaciją Europos Sąjungoje, augančią nelegalios IPTV rinką bei ES taikomas kovos su piratavimu priemones.

Pranešime pažymėta, kad neteisėtas IPTV sektorius Europoje kasmet sugeneruoja daugiau nei 1 mlrd. eurų pajamų, o daugiau nei ketvirtadalis 15–24 metų jaunuolių sporto turinį žiūri per nelegalius šaltinius.

EUIPO atstovas taip pat daug dėmesio skyrė dirbtinio intelekto ir autorių teisių santykiui. Konferencijoje aptarta, kaip generatyvinio dirbtinio intelekto modeliai naudoja autorių teisių saugomą turinį mokymui, kokios pareigos kyla DI sistemų kūrėjams pagal Europos Sąjungos AI aktą ir kaip autoriai gali riboti savo kūrinių naudojimą dirbtinio intelekto modelių mokymui.

Pasak Ž. Drobnic, Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik piratavimo prevencijai, bet ir klausimams, susijusiems su DI generuojamo turinio skaidrumu, autorių teisių apsauga bei galimomis licencijavimo sistemomis ateityje.

LRTK organizuojama konferencija „Autorių teisių apsauga skaitmeninėje erdvėje“ šiemet surengta jau penktą kartą.