Lietuvos patirtis kovojant su skaitmeniniu piratavimu, dezinformacija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis sulaukė tarptautinio dėmesio.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO/WIPO) Patariamojo komiteto teisės įgyvendinimo klausimais (ACE) sesijoje Ženevoje LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas pristatė Lietuvoje taikomą kovos su internetiniu piratavimu modelį, o netrukus po to Lietuvos patirtį apžvelgė tarptautinis specializuotas portalas „TorrentFreak“.

Publikacijoje, parengtoje remiantis WIPO paskelbta medžiaga, pažymima, kad Lietuvos taikomas modelis pristatomas kaip pavyzdys kitų valstybių institucijoms ir teisių turėtojams. Straipsnyje išskiriama, kad Lietuva į kovą su skaitmeniniu piratavimu žvelgia plačiau – ne tik kaip į autorių teisių apsaugos priemonę, bet ir kaip į vieną iš būdų stiprinti informacinį bei kibernetinį saugumą.

WIPO pristatytame pranešime akcentuota, kad šiuolaikinės kovos su piratavimu priemonės turi platesnę reikšmę nei vien autorių teisių apsauga. Jos taip pat susijusios su vartotojų duomenų saugumu, kova su sukčiavimu, dezinformacijos ribojimu ir atsparumo hibridinėms grėsmėms stiprinimu.

Vienas iš pagrindinių pristatyto modelio aspektų – neteisėtų IPTV paslaugų ryšys su dezinformacijos sklaida. Pasak LRTK, dalis stebimų IPTV paslaugų retransliuoja Rusijos valstybinius kanalus, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos. Todėl blokuojant neteisėtas transliacijas kartu ribojama ir prieiga prie priešiškos informacijos.

„TorrentFreak“ publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į piratinių platformų keliamas kibernetinio saugumo ir privatumo rizikas. Kaip pavyzdys pateikiamas daugiau kaip prieš penkerius metus įvykęs nelegalios svetainės „Filmai“ naudotojų duomenų nutekinimas, kai buvo paviešinti 645 tūkst. elektroninio pašto adresų, vartotojų vardų ir nešifruotų slaptažodžių. WIPO pateiktoje medžiagoje pažymima, kad tokie duomenys gali būti panaudoti priešiškų valstybių kibernetinėse operacijose, o tarp nutekėjusių registracijos duomenų buvo aptikta ir valstybės institucijų darbuotojų tarnybinių elektroninio pašto adresų.

Pristatant Lietuvos modelį taip pat išskirtas aktyvus atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) priemonių naudojimas. Šie įrankiai padeda identifikuoti pažeidėjus, stebėti neteisėtą veiklą ir operatyviai reaguoti į naujai atsirandančias grėsmes.

Publikacijoje pažymima, kad pastaraisiais metais LRTK užblokavo daugiau kaip 400 domenų ir 7000 IP adresų, o nuo 2023 metų daugiau kaip 250 atvejų buvo skirtos sankcijos. Be to, buvo taikomos ir kitos priemonės – įšaldomos su neteisėta veikla susijusios banko sąskaitos, šalinamos nuorodos iš paieškos sistemų, ribojama reklama neteisėtai turinį platinančiose svetainėse bei stabdomas neteisėtų IPTV programėlių platinimas.

Kaip vienas iš Lietuvos modelio išskirtinumų pristatoma centralizuota blokavimo sistema. Nustačius naują pažeidimą arba jau užblokuotos svetainės kopiją, interneto paslaugų teikėjams perduodamas nurodymas, o prieiga prie domeno ar IP adreso visoje šalyje gali būti apribota maždaug per dvidešimt minučių.

WIPO paskelbtoje medžiagoje pažymima, kad Lietuvos patirtis gali būti naudinga kitų valstybių institucijoms ir teisių turėtojams. Todėl Lietuvos modelis pristatomas kaip praktinis pavyzdys, kaip DNS ir IP adresų blokavimo priemonės bei OSINT įrankiai gali būti naudojami kovojant su skaitmeniniu piratavimu, dezinformacija ir kitomis susijusiomis grėsmėmis.

Su „TorrentFreak“ publikacija „Lithuania Pitches Pirate Site Blocking as Defense Against Hybrid Warfare, Including Russian Disinformation“ galima susipažinti čia: https://torrentfreak.com/lithuania-pitches-pirate-site-blocking-as-defense-against-hybrid-warfare-including-russian-disinformation/