Informacinės krizės metu jau turimi įpročiai nepasikeičia per akimirką – į ją ateiname su jau susiformavusiu pasitikėjimu, informacijos vartojimo įgūdžiais ir šaltiniais, kuriuos renkamės kasdien. O šiuo metu realybė tokia, kad didelę dalį to, ką galiausiai pamatome savo ekranuose, už mus atrenka algoritmai. Algoritmai,  kurių bent jau Europoje mes nekontroliuojame.

Apie pasitikėjimą žiniasklaida, informacijos vartojimą krizės metu, socialinių tinklų algoritmus ir geopolitinę didžiųjų platformų reguliavimo pusę Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas dr. Mantas Martišius kalbėjo diskusijoje „Tai kuo tikėti? Ką daro žiniasklaida, algoritmai ir troliai“.

Krizės dieną netampame kitais žmonėmis

Diskusijoje dalyviams pateiktas scenarijus – pirmosios 24 valandos po didelės krizės Lietuvoje. Žmones pasiekia daugybė pranešimų, dalis jų prieštarauja vieni kitiems, socialiniuose tinkluose plinta įvairūs vaizdo įrašai, gali sutrikti ryšys.

Pasak M. Martišiaus, tokią dieną mūsų santykis su informacija keistųsi nebent palaipsniui, nes į krizę ateitume tokie, kokie buvome iki jos. Tad jeigu šiandien nepasitikime žiniasklaida, mažai tikėtina, kad prasidėjus krizei staiga pradėsime ja pasitikėti. Jei esame įpratę kreiptis į patikimus šaltinius ir tikrinti informaciją, tikėtina, kad taip elgsimės ir tada.

Pasitikėjimas nepradedamas kurti tą akimirką, kai jo labiausiai prireikia – jis kuriamas iki krizės.

„Pasaulio pabaiga“, apie kurią praneša tik vienas šaltinis

Socialiniuose tinkluose netrūksta žinučių, kurios bando sukelti pavojaus ir poreikio skubėti jausmą: reaguoti reikia čia ir dabar, nes kitaip rizikuojate savo turtu, saugumu ar net gyvybe.

M. Martišiaus teigimu, tokiais atvejais verta sau užduoti du paprastus klausimus: ar tai tiesa ir kas yra informacijos šaltinis?

Jeigu įrašas skelbia kone „pasaulio pabaigą“, tačiau apie tai praneša tik vienas neaiškus šaltinis, o patikima žiniasklaida ar oficialūs šaltiniai tokios informacijos neskelbia, turėtų užsidegti raudona lemputė.

Klaidinanti informacija gali būti paveiki ir dėl dar vienos priežasties – ji patvirtina tai, kuo jau norime tikėti. „Mane apgauna tai, ką noriu girdėti“, – diskusijoje sakė M. Martišius. Jis pripažino, kad ir pats kartais trumpam „pasigauna“ įtikinamai pateiktą informaciją, tačiau tai pastebėjęs tikrina, kas ją paskelbė ir kuo ji pagrįsta.

Algoritmas – už mūsų kontrolės ribų

Net ir sąmoningai pasirinkę, kokius žmones, žiniasklaidos priemones ar institucijas sekti, negalime visiškai pasirinkti, ką galiausiai pamatysime savo socialinių tinklų sraute.

Tarp mūsų pasirinkimų ir ekrane pasirodančio turinio veikia platformų algoritmai. Jie atrenka, ką parodyti, ką iškelti aukščiau ir ką pasiūlyti toliau.

M. Martišius pabrėžė, kad algoritmas yra už mūsų kontrolės ribų. Vadinasi, žmogaus informacinį lauką formuoja ne vien jo paties pasirinkimai, bet ir konkrečių platformų sprendimai, kurių vartotojas nežino ir negali kontroliuoti.

Platformų reguliavimas – jau ir geopolitika

Dar sudėtingesnis klausimas – kiek pati Europa gali kontroliuoti platformas, nuo kurių šiandien priklauso didelė dalis informacijos sklaidos. Didžiausi šios rinkos žaidėjai nėra iš Europos Sąjungos – jų veikla ir interesai susiję su JAV, Kinija, o „Telegram“ atveju – su Jungtiniais Arabų Emyratais.

Todėl, pasak M. Martišiaus, platformų reguliavimas, o ypač galimas jų blokavimas, nėra vien technologinis ar teisinis sprendimas. Tai – ir geopolitika.

Todėl veiksmai vienoje srityje gali tapti platesnių valstybių tarpusavio santykių dalimi. Kalbėdamas apie JAV, M. Martišius atkreipė dėmesį į dilemą, su kuria susiduria Europa: santykiai su Jungtinėmis Valstijomis apima ne tik amerikietiškas technologijų bendroves, bet ir prekybą, politiką bei Europos saugumui svarbų JAV karinį buvimą.

Panaši logika galioja ir santykiuose su kitomis valstybėmis – atsakas į platformų ribojimą gali persikelti į visiškai kitą sritį. Tai nereiškia, kad neteisėtas turinys neturėtų būti blokuojamas ar platformoms neturėtų būti keliami griežtesni reikalavimai. Tačiau pats blokavimo sprendimas šiandien gali reikšti gerokai daugiau nei prieigos prie vienos platformos apribojimą.

Traukinys jau nuvažiavęs

Europa taisykles mėgina nustatyti skaitmeninei erdvei, kurios pagrindiniai žaidėjai jau įsitvirtino už ES ribų ir veikia pasauliniu mastu. M. Martišius šią situaciją apibūdino paprastai: traukinys jau nuvažiavęs, o Europos Sąjungos greičiai vis tiek išlieka nepakankami.

Diskusijoje „Tai kuo tikėti? Ką daro žiniasklaida, algoritmai ir troliai“ kartu su M. Martišiumi dalyvavo „Lrytas“ rinkodaros vadovė Reda Rutkauskienė, „Delfi.lt“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vaida Budrienė bei Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narys Vygantas Vaitkus. Pokalbį moderavo strateginės komunikacijos specialistas Tadas Valančius.