Lietuvoje pradėjus Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo procesą, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) atkreipia dėmesį į naujausių tyrimų išvadas, rodančias, kad dirbtinis intelektas sparčiai keičia dezinformacijos pobūdį. Komisijos vertinimu, reguliuojant dirbtinio intelekto technologijas būtina vertinti ne tik jų kuriamas galimybes, bet ir poveikį informacinei erdvei.

Naujausias SIMODS tyrimas, kuriame analizuota dezinformacija didžiausiose interneto platformose Europoje, parodė, kad beveik kas ketvirtame analizuotame dezinformacijos įraše „TikTok“ (24 proc.) ir beveik kas penktame „YouTube“ (19 proc.) buvo naudojami dirbtiniu intelektu sugeneruoti vaizdai ar vaizdo įrašai. Daugiau kaip 83 proc. tokio turinio nebuvo aiškiai pažymėti kaip sintetiniai arba sukurti dirbtiniu intelektu.

Šių metų birželio 9 d. Seimui pateiktas įstatymo „Dėl Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto akto įgyvendinimo“ projektas žymi nacionalinio šio reglamento įgyvendinimo proceso pradžią. Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas nustato taisykles tam tikrų dirbtinio intelekto sistemų kūrimui, pateikimui rinkai ir naudojimui pagal jų keliamą riziką. Jame taip pat numatyti skaidrumo reikalavimai tam tikram dirbtiniu intelektu sukurtam ar manipuliuotam turiniui, kad vartotojai aiškiau suprastų, kada susiduria su sintetiniu turiniu.

„Dirbtinis intelektas sparčiai keičia informacijos kūrimo greitį ir mastą. Jeigu anksčiau įtikinamam manipuliatyviam turiniui sukurti reikėjo specialių įgūdžių, šiandien tam dažnai pakanka kelių užklausų dirbtinio intelekto sistemai. Todėl kartu su technologijų pažanga turime stiprinti visuomenės gebėjimą atpažinti manipuliacijas ir užtikrinti skaidrų dirbtinio intelekto naudojimą. Kalbėdami apie dirbtinio intelekto reguliavimą, turime matyti ne tik technologijas, bet ir jų poveikį informacinei erdvei bei visuomenės pasitikėjimui informacija“, – sako LRTK pirmininkas dr. Mantas Martišius.

Moksliniai tyrimai rodo, kad dirbtinis intelektas tampa vis svarbesne dezinformacijos ekosistemos dalimi. Jis leidžia greičiau kurti tikroviškai atrodančius tekstus, vaizdus ir garso įrašus, automatizuoti jų sklaidą, o kartu suteikia naujų galimybių kovai su dezinformacija – sintetinio turinio aptikimui, faktų tikrinimui ir informacijos sklaidos analizei.

LRTK jau šiandien vykdo dezinformacijos stebėseną, įgyvendina Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) nuostatas, bendradarbiauja su labai didelėmis interneto platformomis, koordinuoja neteisėto turinio klausimus ir prisideda prie visuomenės medijų bei informacinio raštingumo stiprinimo. Komisijos vertinimu, ši patirtis bus svarbi ir įgyvendinant Dirbtinio intelekto aktą, nes leidžia dirbtinio intelekto keliamas rizikas vertinti ne tik technologiniu, bet ir informacinės erdvės saugumo požiūriu.

„Dirbtinio intelekto technologijos atveria daug naujų galimybių, tačiau kartu jos kelia ir naujų iššūkių. Siekiant, kad šios technologijos stiprintų, o ne silpnintų visuomenės pasitikėjimą informacija, būtinas ne tik aiškus teisinis reguliavimas, bet ir nuoseklus visuomenės švietimas, institucijų bendradarbiavimas bei nuolatinė informacinės erdvės stebėsena“, – teigia M. Martišius.

Dirbtinio intelekto plėtra keičia ir kovos su dezinformacija pobūdį, todėl LRTK, įgyvendindama savo funkcijas ir prisidėdama prie Europos Sąjungos teisės aktų taikymo, toliau stiprins dezinformacijos stebėseną, bendradarbiavimą su skaitmeninėmis platformomis ir visuomenės atsparumą informacinėms grėsmėms.