BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

M. Martišius apie melagingų žinių sklaidą: tai kaip gaisras sausame miške

Spausdinti
375003ac-9bc5-4b02-9969-9d68c7b6999c.jpeg

Melaginga žinia gali greitai išplisti, nes dažnai konstruojama taip, kad atitiktų žmonių lūkesčius. O jei ją paskelbia didelę auditoriją turintis socialinės medijos kanalas, sustabdyti tolesnę jos sklaidą gali būti labai sunku, net jei pavyksta nustatyti pirminį šaltinį. Į tai lapkričio 17 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje „Fear as a Weapon“ („Baimė kaip ginklas“) dėmesį atkreipė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas dr. Mantas Martišius.

M. Martišius melagingos žinios plitimą palygino su gaisru sausame miške. Pasak LRTK pirmininko, aiškinantis, kodėl žinia sulaukė atgarsio, svarbu įvertinti ne tik jos patrauklumą, bet ir ją paskelbusį kanalą bei jo veikimo mechanizmus. Jei kanalą seka daugybė žmonių, žinia gali greitai pasiekti plačią auditoriją ir net tapti virusine mums to nepastebėjus. Taip gali nutikti todėl, kad žinia neplinta mūsų įprastai stebimoje informacinėje erdvėje, o ją paskelbusio kanalo auditorija, nors ir labai didelė, gali būti gana specifinė.

Be to, informacinių operacijų rengėjai kartais sąmoningai paskleidžia melagingą teiginį žinodami, kad žurnalistai tuo metu neturės galimybės jo patikrinti.

Paklaustas, kas padėtų Lietuvos gyventojams tapti atsparesniems klaidinančiai informacijai, M. Martišius pasiūlė išgirdus žinią užduoti sau tris klausimus: ar tai tiesa? Koks šios žinios šaltinis? Ar ja tikiu tik todėl, kad noriu tuo tikėti?

Pasak M. Martišiaus, gebėti atpažinti informacijos šaltinį ypač svarbu internete, kur dalis žmonių redakcijos parengtą publikaciją ir socialinio tinklo paskyroje paskelbtą įrašą vertina vienodai, neskirdami jų patikimumo.

Kalbėdamas apie institucijų galimybes reaguoti, jis priminė, kad LRTK veiksmų gali imtis įstatymuose numatytais atvejais. Kaip vieną iš praktinių iššūkių jis išskyrė „Telegram“ kanalus, kurių turinys gali pasiekti didelę auditoriją, tačiau nacionalinėms institucijoms greitai sustabdyti melagingos informacijos sklaidą šiais kanalais yra sudėtinga.

„Socialiniuose tinkluose melaginga informacija gali pasiekti milžiniškas auditorijas, tačiau galimybės sustabdyti jos sklaidą išlieka labai ribotos. Ypač sudėtinga situacija su tokiais kanalais kaip „Telegram“, kur informacija gali plisti praktiškai nekontroliuojamai. Tradicinei žiniasklaidai taikomi aiškūs atsakomybės reikalavimai, o didžiules auditorijas pasiekiančios platformos dažnai išvengia tokio paties atskaitingumo. Tai rimta problema, ypač kai kalbame apie sąmoningai organizuojamas informacines operacijas“, – sakė LRTK pirmininkas dr. Mantas Martišius.

Diskusiją apie informacijos patikimumą krizės metu moderavo LRT žurnalistė Anna Ruzgienė. Joje taip pat dalyvavo LRT vyriausiosios redaktorės pavaduotoja Aleksandra Ketlerienė ir krašto apsaugos ministro patarėja strateginės komunikacijos klausimais Aistė Žilinskienė.

Dalintis:
Paskutinė atnaujinimo data: 2026-11-17
Į viršų