Užblokuota piratinė svetainė gali grįžti kitu adresu, pašalinta paskyra – kitu pavadinimu, o atsakymo iš interneto platformos kartais tenka palūkėti. Su panašiomis situacijomis susiduria visų trijų Baltijos šalių žiniasklaidos reguliuotojai, rugsėjo 8–9 d. susitikę Rygoje.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai lygino, kaip prižiūri interneto platformas, kovoja su piratavimu ir užtikrina nepilnamečių apsaugą. Taip pat aptartas Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) taikymas ir Europos žiniasklaidos laisvės akto (EMFA) įgyvendinimas.

Susitikime dalyvavo 25 trijų Baltijos šalių reguliuotojų atstovai – 16 iš Latvijos, 5 iš Estijos ir 4 iš Lietuvos. LRTK susitikime atstovavo Komisijos pirmininkas Mantas Martišius, Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij, Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Mantvydas Šilinskis ir Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Ineta Ručinskaitė.

„Internete valstybių sienos mažai ką reiškia – tas pats turinys ir tos pačios platformos veikia visose Baltijos šalyse. Todėl mums svarbu žinoti, su kokiais atvejais susiduria kolegos Latvijoje ir Estijoje, kokių veiksmų imasi ir kokį atsaką gauna iš platformų“, – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Vienas iš klausimų – ką daryti, kai vien pašalinti turinį neužtenka. LRTK Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij pristatė LRTK DSA taikymo praktiką ir darbą su didžiosiomis interneto platformomis. Nuo 2025 m. liepos LRTK ėmėsi daugiau kaip 200 veiksmų dėl neteisėtų paskyrų ar audiovizualinio turinio, o apie 95 proc. atvejų buvo susiję su dezinformacija ir neapykantos kalba. Praktika rodo ir kitą problemą – pašalinus paskyras, jų vietoje gali atsirasti naujos, todėl vienkartiniu platformos veiksmu priežiūra nesibaigia.

Panaši situacija ir su piratavimu – užblokavus vieną kelią, ieškoma kito. Mantvydas Šilinskis pristatė, kaip LRTK nuo domenų ir IP adresų blokavimo pereina ir prie pačių pažeidėjų nustatymo. Tam naudojami atvirųjų šaltinių žvalgybos (OSINT) metodai, skaitmeniniai įrodymai, bendradarbiaujama su interneto infrastruktūros ir kitais paslaugų teikėjais.

Latvijos reguliuotojai Rygoje kalbėjo apie lošimų reklamos reguliavimą, antžeminę televiziją ir EMFA, Estijos kolegos – apie nepilnamečių ir autorių teisių apsaugą bei darbą su „Telegram“. Trijų šalių atstovai taip pat lygino požiūrį į muzikos kvotas radijui.

Kartą per metus susitikę Baltijos reguliuotojai turi progą į savo darbą pažvelgti kitu kampu – pasitikrinti, kaip panašius klausimus sprendžia kaimynai, ir parsivežti idėjų, kurias verta pritaikyti savo praktikoje. Kai tos pačios platformos, piratinės svetainės ir turinys pasiekia auditorijas keliose valstybėse, svarbu žinoti, kas jau išbandyta kaimyninėje šalyje ir kokį rezultatą davė. Todėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos institucijos ryšį palaiko ir tarp susitikimų, spręsdamos konkrečius priežiūros atvejus.