BDAR

Jūsų asmens duomenų valdymas

Šiame tinklapyje gali būti naudojami slapukai ar kiti jūsų asmens duomenys tinklapio funkcionalumo tikslais. Kai kurie iš šių slapukų yra būtini, o kiti padeda mums patobulinti jūsų patirtį ir gauti duomenų, kaip ši svetainė yra naudojama.

Privatumo politika

Rusiškos produkcijos kiekis Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja

Spausdinti
monitor 855x345.jpg

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – Komisija) atliko kasmetinį tyrimą, kuriuo siekė nustatyti, kiek ir kokios kilmės programų transliuoja televizijos Lietuvoje.

Komentuodamas tyrimo išvadas Komisijos pirmininkas dr. Mantas Martišius pastebėjo, kad taip vadinamos rusiškos produkcijos kiekis mūsų šalyje matomose televizijos programose nuosekliai mažėja, o daugumoje rodytų televizijų programų Europos kurinių proporcija yra didesnė nei 50 proc. televizijos produkcijos kiekio. „Džiugu, kad europietiški kūriniai vis ryškiau randa kelią į visų lietuviškų televizijų programas, taip stiprindami ir puoselėdami bendrijos pamatines vertybes bei skatindami platesnį Europoje sukurtų produktų pažinimą“, – sakė dr. M. Martišius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, Europos kūrinių transliavimo laikas buvo nustatomas iš bendro televizijos programos laiko atėmus televizijos programos laiką, skirtą žinių, sporto ir žaidimų laidoms, tačiau neatsižvelgiant į reklamai ir teleparduotuvei skirtą laiką.

Tyrimo metu nustatyta, kad, lyginant su 2019-siais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo. Didžiausią pažangą šioje srityje pasiekė „Lietuvos ryto televizija“, kurios transliacijose rusiška produkcija smuko nuo 24,6 proc. iki 1 proc. Greičiausiai tam įtakos turėjo praėjusių metų viduryje pasikeitę šios televizijos akcininkai ir vadovybė. O štai LNK ir TV1 programų tinkleliuose tokios produkcijos šiemet nežymiai pagausėjo.

Kalbant apie Europos kūrinius vertėtų atkreipti dėmesį į nuo šių metų nauju vardu pasivadinusį muzikinį kanalą 2TV (buvęs „Liuks“), kuris šios produkcijos kiekį pagausino net 13 proc., ir tokius pačius augimo skaičius demonstravusią „Lietuvos ryto televiziją“. Tyrimo metu užfiksuoti skaičiai atskleidė, kad šiemet europietišku keliu sparčiausiai žengė jau paminėtos dvi televizijos ir „LRT“ bei „LRT Plius“, tiesa, pastarųjų rodikliai, lyginant su praėjusiais metais, nežymiai smuktelėjo. Dar ryškesnė Europos kūrinių dieta šiemet pastebėta BTV programose.

„Viliuosi, kad pozityviosios tendencijos vis drąsiau skiepysis į lietuviškų televizijų programas, kartu leisdamos geriau pažinti savo artimus ir tolimus bendrosios erdvės kaimynus“, – pridūrė Komisijos pirmininkas.

Tyrimas atliktas nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. kovo 8 d.

Su išsamiu tyrimu, galite susipažinti čia.

Dalintis:
Paskutinė atnaujinimo data: 2022-01-26
Į viršų