Po Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pranešimo bendrovė „Meta“ pašalino apgaulingą vaizdo įrašą, sukurtą pasitelkus dirbtinio intelekto technologijas. Įrašas buvo naudojamas kaip sukčiavimo schema, siekiant pritraukti žiūrovų dėmesį ir paskatinti juos spausti pavojingas nuorodas.

Sukčiavimo schema

Vaizdo įrašas buvo sudarytas taip, kad palaipsniui įtrauktų vartotoją:

• iš pradžių rodytas mielas žaislinis šuniukas, keliantis teigiamas emocijas;
• vėliau panaudotas pavogtas žinomos LRT žinių vedėjos atvaizdas ir balsas, imituojant jos pasisakymą apie „galimybę užsidirbti“;
• galiausiai pasirodė garsus futbolininkas, raginantis pasinaudoti tariamu „šansu“ gauti piniginę naudą.

Nors pats įrašas nebuvo itin tikroviškas, jo struktūra buvo parengta taip, kad keltų pasitikėjimą ir veiktų kaip pagaulus jaukas („clickbait“).

Pavojai visuomenei

Tokio tipo manipuliaciniai įrašai, net ir menkai realistiški, gali:

• skatinti finansinius sukčiavimus („investuok ir uždirbk“ schemos),
• menkinti reputaciją,
• skleisti klaidinančią ar melagingą informaciją.

LRTK stebėsenos įžvalgos

2024 m. LRTK fiksavo šias tendencijas:

• deepfake atvejų skaičius Lietuvoje per metus padvigubėjo;
• dažniausiai taikiniais tampa visuomenės veikėjai, politikai ir žurnalistai;
• tokie įrašai beveik niekada nebūna pažymėti kaip DI sukurti, nors to reikalauja Lietuvos ir ES teisės aktai.

LRTK veiksmai

Komisija aktyviai bendradarbiauja su tarptautinėmis platformomis („Meta“, „YouTube“, „TikTok“), siekdama užtikrinti operatyvų neteisėto turinio pašalinimą. LRTK taip pat:

• teikia pranešimus pagal Lietuvos ir ES teisę, remiantis Visuomenės informavimo bei Autorių teisių įstatymais;
• konsultuoja žiniasklaidos ir komunikacijos specialistus, kaip atpažinti manipuliacinį turinį;
• rengia rekomendacijas dėl DI turinio žymėjimo ir vykdo informacines kampanijas;
• analizuoja tendencijas ir bendradarbiauja su kitų ES šalių reguliuotojais.

Kaip kuriami „deepfake“?

Tokie įrašai paprastai atsiranda trimis etapais:

1. surenkama vieša informacija (vaizdo ir garso įrašai apie asmenį);
2. DI modeliai apmokomi atkartoti žmogaus veidą, mimiką ir balsą;
3. originalus įrašas sumontuojamas taip, kad atrodytų, jog asmuo sako ar daro tai, ko realybėje nebuvo.

LRTK pozicija

„Kiekvienas tokio tipo įrašas mažina visuomenės pasitikėjimą informacija. Todėl reaguojame greitai, bendradarbiaujame su platformomis ir raginame žmones būti budrius,“ – sako LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Kviečiame būti budrius

Pastebėję įtartiną vaizdo įrašą, visuomenės nariai kviečiami pranešti LRTK per www.rtk.lt arba tiesiogiai socialinio tinklo administracijai.