Lygiai prieš metus pradėtas taikyti Europos sąjungos (ES) Skaitmeninių paslaugų aktas jau veikia pilna apimtimi. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) Teisės skyriaus patarėjos Paulinos Tamelytės-Matulevičienės teigimu, tai patvirtina ir pirmosios baudos už taisyklių nesilaikymą skyrimas socialinių tinklų platformai „X“. Visgi, LRTK pirmininkas Mantas Martišius pastebi, kad tai vargu ar sukurs lūžį socialinių tinklų reguliavime, nes, pasak jo, ES turi ribotas poveikio galimybes.  

P. Tamelytė-Matulevičienė atkreipė dėmesį, jog dabartinis platformų reguliavimas yra efektyvus iš dalies. Pasak jos, matomos didelės pastangos ES lygiu, siekiant įvesti taisykles platformų veiklai. Nepaisant to, pašnekovė pastebi, kad pats Skaitmeninių paslaugų aktas gana sudėtingai taikomas praktikoje, nes platformų erdvė yra ypač greitai kintanti. Visgi, teisininkė viliasi, jog beprecedentis baudos skyrimas socialinių tinklų platformai „X“ gali tapti pretekstu aiškesnei reguliavimo praktikai.  

„Tai nurodo, kokius veiksmus ir neatitikimus ES laiko Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimais, už kuriuos galėtų būti taikomos finansinės sankcijos. Todėl nustačius panašaus pobūdžio pažeidimus, pavyzdžiui: reklamos archyvo trūkumus, klaidinančią „mėlynosios varnelės“ patikrą, ribojimus duomenų tyrėjams ir panašiai, įvertinus pažeidimo laipsnį, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, platformoms gali būti taikomos reikšmingos finansinės sankcijos“, – sakė pašnekovė. 

Socialinių platformų reguliavimo klausimas labai politizuotas  

M. Martišius atkreipia dėmesį, kad platformų reguliavimo klausimai dažnu atveju persikelia į aukštesnį, tarptautinės politikos lygmenį, o tai apsunkina sprendimus. 

„ES bandymas sureguliuoti, pažaboti ir paveikti socialinių tinklų platformas vyksta maždaug nuo 2016 metų. Didžiausia problema yra ta, kad visos tos socialinės platformos iš principo veikia ES, tačiau yra valdomos už bendrijos ribų, dauguma – JAV. Kuomet pradedama reguliuoti jų veikla, klausimai tampa politiniai ir derybos vykdomos nebe tarp platformų ir ES, bet tarp Bendrijos ir JAV“, – pasakojo LRTK pirmininkas. 

Negana to, anot jo, sprendimus apsunkina ir priešiška visuomenės reakcija į galimus socialinių tinklų suvaržymus.  

„Mes gyvenimą jau sunkiai įsivaizduojame be socialinių platformų. Todėl ES galimybės paveikti ar reguliuoti iš esmės yra ribotos. Taip, grasinama ribojimais ir baudomis, tačiau jeigu socialinė platforma parodytų pasipriešinimą ir įvestų, pavyzdžiui, naudojimosi ribojimus – pasipiktinimas jau kiltų iš visuomenės. Tų spaudimo priemonių nėra tiek daug, tad pirmoji bauda, skirta platformai „X“, matyt, bus ne lūžio taškas, o tiesiog įvadas į tolesnes ES ir JAV derybas dėl reguliavimo, žodžio laisvės ir panašiai“, – teigė pašnekovas. 

Sistema pagrįsta susitarimais 

Siekiant sėkmingo Skaitmeninių paslaugų akto taikymo, pasak P. Tamelytės-Matulevičienės, vienas svarbiausių veiksnių yra realus ir aktyvus platformų bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis.  

„Nors pareigos platformoms yra nustatytos, praktikoje ne visos linkusios jas įgyvendinti sklandžiai ir laiku, neretai ieškodamos argumentų, kodėl institucijų nurodymai neturėtų būti vykdomi. Be tokio bendradarbiavimo institucijų galimybės veiksmingai prižiūrėti platformų veiklą išlieka ribotos“, – sakė teisininkė. 

Savo ruožtu M. Martišius atskleidė, kad iki šiol sėkmingo nuostatų taikymo garantas buvo dialogas ir abipusis sutarimas.  

„Skaitmeninių paslaugų aktu buvo sutarta, kad platformos atsižvelgs į įstaigų ir reguliuojančių institucijų kreipimąsi. Galiu pasidalinti ir mūsų pavyzdžiu. LRTK stebi informacinę erdvę ir jeigu ten randa dezinformacijos, autorių teisių pažeidimų, sankcijų apėjimo ir panašiai, kreipiamės į platformas su prašymu pašalinti turinį. Kol kas šis mechanizmas tikrai veikia ir platformos geranoriškai atsižvelgia“, – sakė pašnekovas. 

„Visgi, pagal visas taisykles paskutinis žodis priklauso platformoms. Kitaip pasakius, valstybinių institucijų ir reguliuotojų prašymas nėra įsakymas. Dėl to išlieka klausimas, ką mes galėtume daryti, jeigu platformos nebūtų geranoriškos? Turbūt kol kas nelabai ką“, – svarstė jis. 

ELTA primena, kad Europos Komisija pirmą kartą paskyrė didelę baudą už Skaitmeninių paslaugų akto reglamento pažeidimus. Socialinei platformai „X“ (anksčiau „Twitter“) skirta 120 mln. eurų sankcija už skaidrumo ir dizaino taisyklių nesilaikymą.  

Komisija nustatė, kad mokama „mėlynosios varnelės“ patikros sistema yra klaidinanti, reklamos duomenų bazė neturi privalomos informacijos ir trūksta tinkamos prieigos mokslininkams prie viešų duomenų, kaip numato DSA reikalavimai. Šiuo metu „X“ turi pateikti ir įgyvendinti atitikties planą, o kitu atveju gali būti taikomos papildomos sankcijos ar net prieigos ribojimai.  

Ši bauda yra pirmoji tokio dydžio priemonė pagal naują ES reguliavimą, kurio tikslas – didinti didžiųjų skaitmeninių platformų atsakomybę Europos Sąjungoje. 

Tekstas parengtas Ieva Kniukštienė (ELTA).