Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti vaizdo įrašų dalijimosi platformos „YouTube“ taikomas reklamos kainodaros praktikas skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

LRTK vertinimu, minėtosios platformos turinio kūrėjams skirtingose šalyse gali būti taikomi nevienodi reklamos įkainiai, o tai daro tiesioginę įtaką jų galimybėms gauti pajamas ir konkuruoti bendroje ES rinkoje. Tai gali lemti situaciją, kai vienodo turinio kūrėjai skirtingose ES šalyse uždirba nevienodai, nors veikia toje pačioje bendroje skaitmeninėje rinkoje.

„Jei ta pati platforma vienoje ES šalyje leidžia uždirbti daugiau nei kitoje, kyla pagrįstų klausimų dėl vienodų žaidimo taisyklių visoje Sąjungoje. Juo labiau bendros rinkos principas yra viena iš svarbiausių ES vertybių“, – pažymi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius.

Aiški tendencija – vis daugiau turinio ir auditorijų persikelia į internetines platformas, todėl tampa itin svarbu užtikrinti, kad jose veikiantys rinkos dalyviai būtų traktuojami sąžiningai ir nediskriminuojami pagal valstybę narę.

Platesnis ES kontekstas

Šie klausimai tampa vis aktualesni visoje ES, stiprėjant platformų įtakai reklamos rinkai ir turinio monetizacijai. Europos Komisija jau yra nagrinėjusi „Google“ veiklą reklamos technologijų (adtech) srityje, o Europos leidėjų organizacijos yra kėlusios susirūpinimą dėl reklamos pajamų paskirstymo ir platformų dominavimo.

Be to, įsigaliojęs Skaitmeninių rinkų aktas (DMA) numato, kad didžiosios platformos, laikomos „vartų saugotojais“, privalo taikyti sąžiningas, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas verslo naudotojams. Europos žiniasklaidos laisvės aktas (EMFA) taip pat siekia užtikrinti sąžiningą konkurencinę aplinką žiniasklaidos rinkoje.

LRTK pažymi, kad jos keliamas klausimas papildo šias diskusijas, atkreipdamas dėmesį į iki šiol mažiau analizuotą aspektą – „Youtube“ turinio kūrėjų padėtį ir galimą skirtingų reklamos sąlygų taikymą tarp ES valstybių narių.

Nors reklamos kainodaros skirtumai dažnai grindžiami skirtinga reklamos rinkų verte ir auditorijų perkamosios galios skirtumais, vis dėlto kyla esminis klausimas – ar tokia logika yra suderinama su ES vidaus rinkos principais, kai turinio kūrėjai veikia toje pačioje skaitmeninėje erdvėje ir konkuruoja tarpusavyje.

Kas yra CPM ir RPM?

Reklamos pajamos platformose dažnai vertinamos pagal rodiklius – CPM (kaina už tūkstantį reklamos parodymų, kurią moka reklamuotojai) ir RPM (kūrėjo faktiškai gaunamos pajamos už tūkstantį peržiūrų po platformos mokesčių). Šių rodiklių reikšmės gali skirtis tarp valstybių narių, todėl už tą patį turinį kūrėjai skirtingose šalyse gali gauti nevienodą atlygį.

Ko prašoma Europos Komisijos

Europos Komisijos prašoma įvertinti, ar tokia praktika neprieštarauja ES bendros rinkos principams, taip pat ar ji atitinka DMA ir EMFA nuostatas dėl sąžiningų ir skaidrių verslo sąlygų.

LRTK taip pat atkreipia dėmesį, kad praktikoje kyla iššūkių gaunant pakankamai išsamią informaciją iš platformų, kas apsunkina nacionalinių institucijų galimybes visapusiškai įvertinti situaciją.

LRTK tikisi, kad šis klausimas bus nagrinėjamas ES lygiu ir prisidės prie vienodesnių bei skaidresnių sąlygų visiems turinio kūrėjams Europos Sąjungoje